2014m. gruodžio 12 dieną, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos 1a klasės  mokiniai aplankė Žagarės regioninį parką, kur sudalyvavo netradicinėje geografijos pamokoje ,,Ledynai – Lietuvos paviršiaus skulptoriai“.

2014m. gruodžio 12 dieną, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos 1a klasės  mokiniai aplankė Žagarės regioninį parką, kur sudalyvavo netradicinėje geografijos pamokoje ,,Ledynai – Lietuvos paviršiaus skulptoriai“. Pamokos metu buvo apibūdinta Žagarės regiono geologine raida, aplankytos geomorfologinės vietos. Žagarės regioninio parko darbuotoja maloniai supažindino su Žagarės atodanga, kuri driekiasi kairiajame Švėtės upės krante. Atodangoje aiškiai matyti dolomitų su gipso priemaišomis klodai. Šį atodanga geologinių paminklu paskelbta 1964m. o 1985m. priskirta respublikinės reikšmės paminklams. Žagarės dolomitas - tai maždaug prieš 360 milijonų metų seklioje jūroje susidariusios uolienos. Po to regioninio parko darbuotoja papasakojo mokiniams apie unikalią Švėtės upės užtvanką. Žagarė vienintelė šiame krašte apdovanota kriokliu, kuris susidarė toje vietoje įvykus žemės plutos lūžiui- prieš milijonus metų dėl tektoninių žemės gelmių judesių ties dabartine užtvanka įvyko sprūdis. Nusprūdusio rytinio bloko pažemėjimą užpildžiusius smėlius ir molius po paskutinio ledynmečio susidariusios Švėtė upės vandenys išplovė daug lengviau ir greičiau nei vakarinio bloko dolomitus. Dėl to susidarė krioklys. Pasigrožėję įspūdingu vaizdiniu gimnazistai nukeliavo prie Žagarės ozo. Tai ilgas, siauras kalvagūbris, praslinkusių ledynų suformuotas iš smėlio, žvirgždo ir gargždo, sunešto tekančių tirpsmo vandenų į ledyno plyšius ir tunelius. Jis pats ilgiausias ir įspūdingiausias iš visų Lietuvoje esančių ozų, nes aplink kalvagūbrį plyti lygumos. Vaizdingiausioje ozo dalyje, pakilusioje į maždaug 20m. aukštį, dunkso Žvelgaičio piliakalnis. 830 m. ilgio ozo atkarpa abipus piliakalnio 1964m.paskelbta geologinių paminklu.

Geografijos mokytoja Svetlana Makarčiuk