Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija

Gegužė – geriausias pavasario metas, kai eilėraščiai, lyg žydrieji paukščiai, gražiai leidžiasi į poezijos pavasariui skirtą puslapį. Šį poezijos pavasarį Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija paminėjo surengta poezijos popiete „Jūroje žodžių – meilės gimtinei laivas“, kurioje skambėjo eilės, skirtos gimtajam miestui, kaimui, artimiems žmonėms, Lietuvai. Popietėje visi klausytojai sėdosi į laivelius (originaliai išdėstytos kėdės) ir leidosi į pasimatymą su savo gimtuoju kraštu. Poezijos popietę organizavo ir vedė šių eilučių autorė. Ji papasakojo, kad ruošiantis šiai poezijos popietei, apsilankė miesto viešojoje bibliotekoje, kurioje ieškojo informacijos apie Akmenės krašto literatus-poetus. Įdomu buvo sužinoti, kas jie, kokias knygas yra išleidę, kokias eiles yra parašę savo gimtinei. Ir nustebo pamačius, koks Akmenės kraštas turtingas literatais. Ne visi begyvena mūsų krašte, bet kur jie bebūtų, Akmenės kraštui lieka neabejingi. Ir turbūt nebuvo nė vieno poeto, kuris nebūtų sukūręs eilėraščio savo gimtajam miestui ar kaimui, Lietuvai. Poezijos popietės dalyviams skaidrėse buvo pateikta sutrumpinta informacija apie mūsų krašto poetus.

Renginio pradžioje ir vėliau vienuoliktokas Linas Šepkauskas mus visus džiugino saksofonu skleidžiamomis užsienio autorių melodijomis. Klausantis jų, prisiminimai mus nešė į gimtą kraštą, kiemą, pas mylimus žmones. Popietėje skambėjo ne tik melodingi garsai, bet, žinoma, ir eilėraščiai. Akmenės krašto poetų bei kitų autorių eiles, skirtas gimtinei, skaitė gimnazijos mokytojai Judita Bernotaitė, Alina Vaitkevičienė, Nadiežda Loc, Violeta Serbintienė, mokiniai - vienuoliktokės Anastasija Jurgaitytė, Marija Zarembaitė, dešimtokės Rugilė Urbutytė, Monika Balytė, Kamilė Ramanauskaitė. Prozos kūrinį, ištrauką iš I. Mero romano „Lygiosios trunka akimirką“, skaitė devintokas Tautvydas Ribinskas. Su šiuo kūriniu Tautvydas ir jo mokytoja Rima Vaičiulienė nuskynė laurus regioniniame meninio skaitymo konkurse. Mokytoja Tamara Chlystova eiles, skirtas gimtinei Baltarusijai, skaitė savo gimtąja baltarusių kalba, vienuoliktokė Eglė Liškutė apie Žemaitijos kraštą eiles skaitė žemaičių tarme. Dainuojamosios poezijos kūrinį dovanojo vienuoliktokas Deividas Jučas. Skaitovai klausytojams dovanojo ir savo kūrybos dalelę. Tai dailės mokytoja Zita Liaukšienė, vienuoliktokė Jorūnė Jurgelytė, prozos kūriniu džiugino – lietuvių kalbos mokytoja Dalia Jokubauskienė. Buvo labai nuoširdu ir jaudino. Renginį vainikavo vienuoliktokų Igno Šnelio ir Deivido Jučo a capella atlikta daina. Padėkos žodį tarė gimnazijos Direktorė Helena Daugmaudienė. Ji pasidalino su klausytojais savo emocijomis, prisiminė taip toli esantį jos gimtą kaimą, bei tarė nuoširdų ačiū visiems už šiltai, dvasingai praleistą valandėlę. Skaitovai buvo apdovanoti gėlės žiedeliu bei saldžiu prizu, o visi popietės dalyviai gavo po spalvotą popierinį laivelį, su mintimi, kad, kur žmogų benublokštų gyvenimo audros, laivelis visada rastų saugią prieplauką savo gimtajame krašte.