Svečiuose pas Euregio (Vokietija) gimnazistus
Parašė infmok· Spalio 12 2016 12:49:31


Rugsėjo 21-28 dienomis grupė Ramučių gimnazijos mokinių ir mokytojų lankėsi Bocholto miesto Euregio gimnazijoje.
Draugystė tarp mūsų  gimnazijų tęsiasi 23 metus. Šis laikotarpis  pilnas įspūdžių, nuotykių,  pažinimo džiaugsmo, savitarpio supratimo.

Plačiau ....
news: 20160923_114959m.jpg

Išplėstos Naujienos
Atvykę į Bocholtą buvome apgyvendinti mokinių ir mokytojų šeimose, tai padeda geriau pažinti žmonių gyvenimą, mokiniai turi galimybę tobulinti užsienio kalbos žinias, labiau susidraugauti.  Gimnazijoje mus priėmė direktorius Kristop Schulheis, jis pristatė Vokietijos mokyklų sistemą, šiltai pabendravo su mokiniais. Vėliau susipažinome su  mokykla, lankėmės pamokose, jas stebėjome ir patys jas vedėme. Dirbome su 5-6 klasių mokinukais, kurie be galo žingeidūs, imlūs ir viskuo besidomintys. Pristatėme Lietuvą,  savo miestą, gimnaziją. Mokėme  lietuviškų žodžių, žaidėme liaudies žaidimus, šokome liaudiškus šokius, mokinome lietuviškų greitakalbių, atsakinėjome į klausimus. 60 minučių pamoka prabėgdavo labai greitai. Džiugu, kai paklausus, ar norėtumėt dalyvauti šioje pasikeitimų programoje, į viršų pakildavo nemažai rankų.
Naujosios Akmenės miestas ir Bocholtas palaiko draugiškus santykius. Bocholto miesto administracija ne vieną kartą lankėsi Naujojoje Akmenėje, todėl ir mūsų grupę miesto rotušėje labai šiltai priėmė mero pavaduotoja Elisabeth Kroesen. Ji papasakojo apie Bocholto miestą, jaunimo politiką, drauge nusifotografavom prie obelisko.
Euregio gimnazijos  ryšių su Lietuva  ilgametė koordinatorė Milde Heidrun gimnazijoje dirba paskutinius metus. Jos darbas, meilė Lietuvai davė gerų rezultatų, nes projekto koordinavimas perduotas tikrai patikimam, jaunam mokytojui Christian Jankhe, kuris jau lankėsi Lietuvoje ir nori tęsti pradėtus darbus.
Kelionės metu lankėmės Kiolne, žavėjomės šio miesto nuostabiu senamiesčiu, garsiąja Kiolno katedra, vykome į buvusią Vokietijos sostinę Boną, apžiūrėjome šio miesto įžymybes: Bonos katedrą, universitetą, sustojom prie Betchoveno paminklo. Palyginus su Kiolnu Bona pasirodė labai  nedidelis ir jaukus miestelis. Kita didelė kelionė buvo į Rytų Vestfalijos regioną, kur aplankėme
senovinį Teutonų mišką ir jame stūksančias  įdomias gamtines uolas, kuriose viduramžiais gyveno žmonės, o vėliau netgi buvo įkurtas kalėjimas. Netoli šios vietos stovi mitinio Vokietijos vienytojo Hermano paminklas, nes jis buvo tas vadas, kuris sustabdė priešų veržimąsi į germanų gyvenamas žemes. 30 metrų aukščio skulptūra su iškeltu kalaviju atgręžta į Prancūzijos pusę, rodo, kad  santykiai tarp frankų ir germanų ne vieną šimtmetį buvo įtempti.
Savaitė prabėgo labai greitai, bet per ją buvo spėta susidraugauti,  todėl į atsisveikinimo vakarą rinkomės liūdnoki. Padėkos, vaikų ir mokytojų atsisveikinimo kalbos , koncertas, draugystės šokis teikia vilties, kad kitais metais pasimatysim.

Grupės vadovė Regina Altukavičienė