Ar patikėtumėte manimi, jei pasakyčiau, kad turiu penkias gausias šeimas įvairiuose pasaulio kampeliuose? Vargu... Aš ir pati sunkiai tuo tikiu, nors jau praėjo beveik dvi savaitės, kai grįžau iš Graikijos, kur balandžio 1-5 dienomis buvo vykdomas antrasis Comenius daugiašalių partnerysčių projekto „Lašas vandens – lašas vilties“ susitikimas. Jame dalyvavo Graikijos, Rumunijos, Turkijos, Italijos ir Lietuvos mokinių (Brigita Nemčiauskaitė, Martyna Gauronskytė, Domantas Bružas ir Eimantas Rimša) ir mokytojų (gimnazijos direktorė Helena Daugmaudienė, mokytojos Violeta Serbintienė ir Vita Mėlenienė)  komandos. Šio projekto tikslas – suprasti, koks svarbus mums yra vanduo ir pasistengti prisidėti prie jo išsaugojimo.

Dar prieš išskrendant į Graikiją daug dirbome – ruošėme pristatymus, rinkome faktus apie vandenį įvairiose srityse (kiekvienai šaliai buvo skirta mokslinė sritis, Lietuvos komandai buvo paskirta biologija), paruošėme atliktos apklausos vandens vartojimo klausimais statistinę analizę. Darbas vargino, bet jis atsipirko su kaupu!

Graikijoje praleistos keturios dienos prabėgo kaip akimirka, tik su begale įspūdžių. Gyvenome Lamijoje – mieste, apsuptame kalnų, kurio istorija siekia antikos laikus. Mieste yra daugiau nei 75 tūkst. gyventojų.

Pirmosios dienos vakarą ilsėjomės po kelionės, o antrąją – kibome į darbus! Kiekviena komanda pristatė savo paruoštus projektus apie vandenį. Mums sekėsi puikiai! Sudominome kitų šalių atstovus, po pristatymų sulaukėme daug gražių žodžių.

Per keletą dienų turėjome galimybę pažinti Graikiją: važiavome į Meteorą, vietą, kurioje pasijunti arčiau Dievo... Aplankėme Termopilų perėją, kuri tęsiasi nuo Lokrio iki Tesalijos, tarp Oetos kalno ir jūros (Maliako įlankos). Perėja garsi tuo, kad 480 m. pr. m. e. čia vyko Termopilų mūšis (remiantis šio mūšio faktais yra sukurtas filmas „300 Spartiečių“). Leonido laikais perėja buvo tik siauras takas (ko gero apie 13 metrų pločio) po uola. Dabartiniai laikais, dėl jūros sąnašų perėja paplatėjo iki 4,5 kilometrų. Karštieji šaltiniai, nuo kurių kilo perėjos pavadinimas, vis dar trykšta kalnų papėdėje. Jų vandens temperatūra siekia apie 40 laipsnių!

Keliavome aplankyti dirbtinį Plastiros ežerą. Dar ir dabar, prisiminus vaizdus, man užgniaužia kvapą....

Taip pat aplankėme Lamijos pilies archeologinį muziejų, kuriame daugiau sužinojome apie Graikijos istoriją, jos didvyrius.

Turbūt ilgai prisiminsiu vaizdus, kuriuos Graikija man dovanojo: pastatus, kalnus, siauras gatveles, ežerus, žalumą… Bet labiausiai mane sužavėjo žmonės. Tarpusavio sutarimas. Sugebėjimas bendrauti. Tai nepamirštama patirtis ir už šią suteiktą galimybę visa komanda liksime dėkingi savo mokytojoms V. Serbintienei bei projekto koordinatorei V. Mėlenienei.

Šio projekto metu supratome vandens saugojimo svarbą ir būtinybę rūpintis juo, konkrečiu atveju, pradedami nuo savęs.

Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos IIa klasės mokinė Martyna Gauronskytė

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai.

Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.