2014 m. spalio 6-10 dienomis Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijoje vyko trečiasis Comenius daugiašalių partnerysčių projekto Lašas vandens lašas vilties mobilumas. Projekto veiklų vykdyti atvyko 27 projekto dalyviai iš Graikijos, Rumunijos, Turkijos ir Italijos.
Oficialųjį projekto susitikimo atidarymą pradėjo gimnazijos direktorė H. Daugmaudienė, pasveikindama projekto dalyvius, pasidžiaugdama puikiomis jaunimo galimybės įsilieti į prasmingos veiklos vykdymą Europos lygmeniu ir palinkėdama sklandaus darbo susitikimo metu. Svečių pasveikinti ir pasidžiaugti sėkmingais bendradarbiavimo vaisiais atvyko ir Akmenės rajono savivaldybės mero patarėjas Tomas Martinaitis.
Atidarymo metu šalių partnerių atstovai pristatė paruoštus pasirodymus tema Vandens kultūra: vandens vieta istorijoje, literatūroje ir visuomenėje, kurie skyrėsi tiek turiniu, tiek forma: Rumunijos atstovai pateikė dramos mini-spektaklį, paruoštą mokytojos Anos-Marijos Zaloagos, kuriame atsispindėjo ypatinga vandens reikšmė liaudies tradicijose, ypač tuoktuvių apeigose. Italijos, Turkijos ir Graikijos atstovai savo paruoštą medžiagą, kurioje atsispindėjo jų šalies patarlės ir prietarai, pristatė skaidrėmis. Lietuvos atstovai originaliu mini spektakliu, kurio autorė mokytoja Violeta Serbintienė, savitai papasakojo gintaro istoriją. Sceną puošė Lietuvos atstovų sukurtas didžiulis laivas, kurio burėse atsispindėjo informacija aktualia vandens kultūros tema.
Vizito metu vyko visų projekto šalių partnerių koordinatorių susitikimai, kuomet buvo aptariamos ir vertinamos vykdytos veiklos (paruošti interviu vandens valdymo tema, medžiagos talpinimas projekto tinklalapyje http://www.waterholic.org/) ir numatomas tolimesnis veiklų paskirstymas. Susitikimų metu paruošta vizito Lietuvoje santrauka, svarų žodį tarė ir pagrindinė projekto koordinatorė, Rumunijos atstovė, Ana-Maria Agapė.
Be oficialių projekto veiklų svečiai turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos gamta ir pajūriu mokslinių, vandens tematika, kelionių metu. Saulėtą rudens popietę svečiai praleido Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate. Šis mažai kultūros paliestas gamtos kampelis svečiams paliko didžiulį įspūdį tiek savo kraštovaizdžiu, tiek gyvąja ir negyvąja gamta. Vienas Italijos mokytojų, būdamas geologijos srities atstovu, ypatingai domėjosi po ledynmečio susiformavusia unikalia vietove. Svečiai stebėjosi grybų gausa, rudens nuspalvintais įvairiaspalviais lapais (kai kurie jų pirmą kartą savo gyvenime patyrė rudens sezono grožį) ir kitais natūralios gamtos reginiais.
Sekančios dienos mokslinė-pažintinė išvyka į Kuršių neriją svečius pribloškė potyrių ir įspūdžių gausa. Nors pagal parengtą programą svečiai iš anksto pasidomėjo vietovėmis, kurias ketinome aplankyti, tačiau, jų teigimu, tai, ką jie matė internetiniuose puslapiuose nė iš tolo neprilygo realiam gamtovaizdžiui. Svečiai nuolat kartojo tą pačią frazę: Lietuva unikali, tai, ką mes matome unikalu.... Puikus oras suteikė galimybę aplankyti visas suplanuotas vietas. Raganų kalno skulptūros Juodkrantėje svečiams priminė indų statulas, negyvosios kopos užtraukė žadą net visko mačiusiems italams jie negalėjo atsigrožėti nepakartojamu reginiu abipus Kuršių nerijos. Įvairaus amžiaus mokytojai ir pilni energijos moksleiviai be didelių pastangų įveikė kelią iki bokštelio, kad galėtų įsiamžinti nuostabios gamtos peizaže... Atvykus į Nidą svečiai iš karto atkreipė dėmesį į savitą miestelio stilių: namų architektūros elementai (langinės, čerpės ir pan.); žvejų krašto atmosfera ir t.t. Vaikštinėdami pakrante svečiai turėjo galimybę pajusti pajūrio dvasią. Su didžiausiu malonumu svečiai įsigijo gintaro dirbinių jau iš anksto žinodami Lietuvą esant turtingą šiuo vertingu organinės kilmės mineralu. Tomo Manno namas, Parnidžio kopa, saulės laikrodis paliko ypatingą įspūdį tiek svečiams, tiek Ramučių gimnazijos moksleiviams ir mokytojams. Svečiai vargiai rado žodžių išsakyti patirtiems jausmams ir įspūdžiams.
Ketvirtadienio ryte projekto dalyviai atvyko į susitikimą su Akmenės rajono savivaldybės meru Vitalijumi Mitrofanovu, kurio metu meras supažindino svečius su Akmenės rajono situacija šalies ir Europos lygmeniu, pasidžiaugė laimėjimais įvairiose srityse, padėkojo už apsilankymą ir bendradarbiavimą. Graikijos atstovai, naudodamiesi proga, perdavė Lamios miesto mero ranka rašytą laišką-kvietimą bendradarbiauti abiejų šalių savivaldybių atstovus. Meras Vitalijus Mitrofanovas įteikė svečiams prisiminimo dovanėles.
Po susitikimo su meru vizito dalyviai lankėsi Šiaulių rajone esančiame Kryžių kalne, kuris savo išskirtinumu ir dvasia pavergė svečius. Vaikštinėdami tarp įvairaus dydžio ir formos kryžių, svečiai tarsi atsiskyrė trumpam nuo įtemptos savaitės rūpesčių ir susikaupę, pavieniui apžiūrinėjo supančią aplinką. Kai kurie jų paliko savo kryželį, kiti trumpam pasimeldė, kiti nusipaveikslavo atminčiai...
Trečiojo mobilumo Lietuvoje savaitę vainikavo uždarymo vakaras, kurio metu buvo išdalinti vizito veiklų vykdymo ir dalyvavimo jose pažymėjimai šalių partnerių moksleiviams ir mokytojams. Renginyje dalyvavo ne tik užsienio svečiai, bet ir mokinių, kurie priėmė į savo šeimas kitų šalių moksleivius, tėveliai, svečiai. Visi turėjo galimybę išsakyti tai, ką patyrė per pastarąją savaitę. Užsienio šalių mokytojai ir mokiniai nuolat minėjo juos supančią aplinką kaip nepaprastai draugišką. Kai kurie jų nuoširdžiai kartojo norintys čia likti: mokytojai dirbti, mokiniai mokytis. Graikijos šalies Lamios miesto mokyklos direktorius Spyridon Baikousis net keletą kartų pasiteiravo ar ši mokykla nėra privati. Pasiteiravus, kodėl direktorius taip mano, jis paminėjo tokius Ramučių gimnazijos, kaip privačios mokyklos, bruožus kaip išskirtinė aplinka (edukacinė, patalpų), vizito veiklų išdėstymo preciziškumas ir organizuotumas, gimnazijos moksleivių elgesys ir pan. Italijos mokytojai išgyveno, kad jiems bus sudėtinga pasiekti tokį aukštą priėmimo lygį, kaip jie buvo priimti Ramučių gimnazijoje. Buvo išsakyta daug gražių ir šiltų žodžių tiek Ramučių gimnazijos, tiek Lietuvos atžvilgiu, tačiau vienas žodis nuolat skambėjo svečių pasisakymuose unikalu. Lietuva nedidelė, tačiau savita, išskirtinė ir unikali...
Visos suplanuotos vizito Lietuvoje veiklos vyko sklandžiai Ramučių gimnazijos direktorės H. Daugmaudienės, pavaduotojos ugdymui V. Serbintienės, mokytojos J. Bernotaitės ir visos gimnazijos bendruomenės komandinio ir profesionalaus darbo dėka. Visi savotiškai pamilo Ramučių gimnazijos direktorę H. Daugmaudienę, kurį per visą šį laikotarpį atidavė visą save tam, kad svečiai pasijustų it namie: lietuvių liaudies šokiai, dainos vandens tematika skambėjo tiek kelionių, tiek renginių metu; nuolat buvo rūpinamasi, kad nė vienas neliktų alkanas.
Išskirtine mokykla pasirodė svečiams ir savo renginių originalumu. Mokytojos Violetos Serbintienės paruošto vyrų kvarteto, grupės 45 minutės atliktų kūrinių; Daivos Liuberskytės-Šukienės šokėjų aukštas pasirodymų lygis, originali apranga ir atlikėjų profesionalumas sužavėjo svečius. Jie iš rankų nepaleido vaizdo ir garso įrašymo technikos.
Nepakartojami buvo Ramučių gimnazijos moksleiviai ir mokytojai, sulaukę daug pagyrų iš svečių: visi, ir tie kurie prisidėjo prie veiklų vykdymo bei organizavimo, ir tie, kurie prisidėjo prie mokyklos teigiamo įvaizdžio. Svečių žodžiai tariant, Ramučių gimnazijos moksleiviai turi viską, ko gali trokšti bet koks tėvas: jie gražūs, mandagūs, protingi, paslaugūs, linksmi ir t.t. Svečių šalių mokytojai dėkojo Ramučių gimnazijos mokiniams už jų atvirumą bendravimui, nuoširdumą ir nepakartojamą indėlį į kalbinių įgūdžių turtinimą viso susitikimo metu. Neliko jokių emocinių ar kalbinių barjerų: net jauniausi Turkijos moksleiviai, pradžioje nedrąsiai žvalgydamiesi aplink, atsisveikinimo vakarą drąsiai rėžė kalbą dėkodami už patirtus įspūdžius ir praleistą laiką šeimose.
Didžiulė padėka buvo išsakyta tėveliams, kuriems teko didžiulė atsakomybė priimti, pasirūpinti moksleiviais iš kitų šalių. Svečių šalių mokiniai išsakė tik gerus žodžius priėmusių šeimų atžvilgiu, beveik visų jų akyse žibėjo ašaros tariant padėkos žodį.
Na, o projektas juda pirmyn... Įgyvendinant tolimesnes veiklas suplanuota parengti daugiakalbį žodyną, kurio esmė vanduo. Tad laukia nauji darbai, nauja patirtis. Sekantis tarptautinis mobilumas numatytas vasario mėnesį MARCO POLO turizmo mokykloje, kurioje mokosi apie 2 tūkstančius mokinių, Palermo mieste, Italijoje.
Pasibaigus vizitui tapo akivaizdu, kad iš lašo vandens gali susiformuoti milžiniška draugystės jūra...
Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.
Projekto Lašas vandens lašas vandens koordinatorė Lietuvoje
mokytoja Vita Mėlenienė |
Pradžia
