Atvykę į Bocholtą buvome apgyvendinti mokinių ir mokytojų šeimose, tai padeda geriau pažinti žmonių gyvenimą, mokiniai turi galimybę tobulinti užsienio kalbos žinias, labiau susidraugauti. Gimnazijoje mus priėmė direktorius Kristop Schulheis, jis pristatė Vokietijos mokyklų sistemą, šiltai pabendravo su mokiniais. Vėliau susipažinome su mokykla, lankėmės pamokose, jas stebėjome ir patys jas vedėme. Dirbome su 5-6 klasių mokinukais, kurie be galo žingeidūs, imlūs ir viskuo besidomintys. Pristatėme Lietuvą, savo miestą, gimnaziją. Mokėme lietuviškų žodžių, žaidėme liaudies žaidimus, šokome liaudiškus šokius, mokinome lietuviškų greitakalbių, atsakinėjome į klausimus. 60 minučių pamoka prabėgdavo labai greitai. Džiugu, kai paklausus, ar norėtumėt dalyvauti šioje pasikeitimų programoje, į viršų pakildavo nemažai rankų.
Naujosios Akmenės miestas ir Bocholtas palaiko draugiškus santykius. Bocholto miesto administracija ne vieną kartą lankėsi Naujojoje Akmenėje, todėl ir mūsų grupę miesto rotušėje labai šiltai priėmė mero pavaduotoja Elisabeth Kroesen. Ji papasakojo apie Bocholto miestą, jaunimo politiką, drauge nusifotografavom prie obelisko.
Euregio gimnazijos ryšių su Lietuva ilgametė koordinatorė Milde Heidrun gimnazijoje dirba paskutinius metus. Jos darbas, meilė Lietuvai davė gerų rezultatų, nes projekto koordinavimas perduotas tikrai patikimam, jaunam mokytojui Christian Jankhe, kuris jau lankėsi Lietuvoje ir nori tęsti pradėtus darbus.
Kelionės metu lankėmės Kiolne, žavėjomės šio miesto nuostabiu senamiesčiu, garsiąja Kiolno katedra, vykome į buvusią Vokietijos sostinę Boną, apžiūrėjome šio miesto įžymybes: Bonos katedrą, universitetą, sustojom prie Betchoveno paminklo. Palyginus su Kiolnu Bona pasirodė labai nedidelis ir jaukus miestelis. Kita didelė kelionė buvo į Rytų Vestfalijos regioną, kur aplankėme
senovinį Teutonų mišką ir jame stūksančias įdomias gamtines uolas, kuriose viduramžiais gyveno žmonės, o vėliau netgi buvo įkurtas kalėjimas. Netoli šios vietos stovi mitinio Vokietijos vienytojo Hermano paminklas, nes jis buvo tas vadas, kuris sustabdė priešų veržimąsi į germanų gyvenamas žemes. 30 metrų aukščio skulptūra su iškeltu kalaviju atgręžta į Prancūzijos pusę, rodo, kad santykiai tarp frankų ir germanų ne vieną šimtmetį buvo įtempti.
Savaitė prabėgo labai greitai, bet per ją buvo spėta susidraugauti, todėl į atsisveikinimo vakarą rinkomės liūdnoki. Padėkos, vaikų ir mokytojų atsisveikinimo kalbos , koncertas, draugystės šokis teikia vilties, kad kitais metais pasimatysim.
Grupės vadovė Regina Altukavičienė |
|
Pradžia
