Gimnazijos mokytojai ankstyvą spalio 19-osios rytą išsiruošė į kasmetinę kelionę po Lietuvą. Šiemet grupelė patraukė Dzūkijos link. Gamta padovanojo nuostabų orą, kad galėtume kuo daugiau pamatyti. Pirmiausiai aplankytas Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas, esantis pietiniame Lietuvos pakraštyje, Baltarusijos pasienyje. Raiste buvome sutikti ir pavaišinti Dzūkų skanėstu grikinė banda (dzūkų babka). Pasivaikščioję po raistą, pasidžiaugę jos augmenija, įkvėpę gryno oro, patraukėme į Marcinkonių etnografinį muziejų, kad pamatytume kokius įrankius ir daiktus vietiniai gyventojai seniau naudodavo ūkyje ir buityje, kad išgirstume legendas ir padavimus apie Marcinkonis bei jų apylinkes, kad pasidžiaugtume tikra autentiška dzūkų kalba, jų atlapaširdiškumu.
Aplankėme už keliolikos kilometrų esančią bioenergetinę Česukų piramidę, dar vadinamą Širdžių šventove, pastatytą Povilo ir Onutės Žėkų iniciatyva.
Palikdami dzūkų kraštą, aplankėme atrodo niekuo neišsiskiriantį kaimą Raižių kaimą. Neretai šis istorinis kaimas tituluojamas Lietuvos totorių sostine. Mus pasitinko Raižių musulmonų religinės bendruomenės pirmininkas, pasirengęs papasakoti šio Dzūkijos kaimo istoriją. Papasakojęs apie saulės laikrodžius, bendruomenės pirmininkas mus galiausiai pakviečia į mečetę, prieš tai paprašęs prieangy nusiauti batus tokios taisyklės. Mečetėje jis mums parodė Koraną arabų rašmenimis ir pridūrė, kad Raižių musulmonai iki šiol savo maldose nepamiršta paminėti padėkos Vytautui Didžiajam. Šiam Lietuvos valdovui skirtas ir skulptoriaus J.Jagėlos sukurtas granito paminklas, prieš kelis metus iškilęs Raižių kaimo centre šalia plento, vienintelis Vytautui pastatytas paminklas Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Galiausiai buvome pakviesti paragauti totorių pasididžiavimo šimtalapio. Nebuvo nei vieno, kuris nebūtų ragavęs šimtalapio. Tačiau ne visi žinojo, kad šis skanėstas būdingas tik Alytaus krašto totoriams.
Pavaduotoja Sigutė Vainauskienė |